Lietuvos
nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) pasisako už visuotinio
nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, tačiau siūlo nedaryti skubotų sprendimų
šioje srityje.
Nekilnojamojo
turto mokesčio įvedimas numatytas šios Vyriausybės programoje. Metų pradžioje
LNTAA siūlė pasekti išsivysčiusių šalių pavyzdžiu ir pradėti jį taikyti tik
atsigavus nekilnojamojo turto rinkai – 2010 metų pabaigoje – 2011 metų pirmą
pusmetį ir bent 3–5 metus taikyti mažą mokesčio tarifą, pradėti nuo 0,05 proc.
nekilnojamojo turto vertės mokesčio. Vėliau jį didinti ir tokiu būdu
stabdyti nekilnojamojo turto kainų augimo tempus siekiant, kad jie neaplenktų
bendros šalies ekonomikos plėtros.
Šiuo
metu siūlomi du nekilnojamojo turto mokesčio variantai: brangaus nekilnojamojo
turto arba antrojo būsto apmokestinimas. LNTAA prezidentas Vytas Zabilius
įsitikinęs, kad tiek vienas, tiek kitas apmokestinimo variantas turi didelių
trūkumų: „Jei toks mokestis būtų įvedamas, jis turėtų būti vienodas ir
nustatomas remiantis Registrų centro Masinių verčių registro duomenimis.
Mokestis galėtų siekti 0,05–0,1 proc. būsto vertės. Tokiu atveju buto, kurio
vertė pagal Registrų centro duomenis siekia 300 000 Lt, metinis mokestis būtų
150–300 Lt. Lenkijoje, pavyzdžiui, tipinio buto metinis mokestis nesiekia 100
Lenkijos zlotų (apie 80 Lt)“.
V.
Zabiliaus įsitikinimu, brangaus – daugiau kaip milijonu litų įvertinto – turto
mokestis paskatins gyventojus pasidalinti turtą tarp šeimos narių pasirašant
vedybų ar dovanojimo sutartis: pavyzdžiui, jei namo vertė 3 mln. litų, pagal
vedybų sutartį jį galima padalinti dviem sutuoktiniams ir pagal dovanojimo
sutartis – dar dviem jų vaikams. Tokiu atveju iš visuotinio nekilnojamojo turto
mokesčio įvedimo pasipelnys tik Registrų centras ir notarai, bet valstybei tai
neduos jokios naudos.
LNTAA
prezidentas teigia, kad antrojo nekilnojamojo turto objekto apmokestinimas irgi
turi trūkumų: būtų realu jį įvesti tik antram tokios pat paskirties būstui:
antrajam butui, namui ar sodo namui. „Jei mažame bute gyvenantis žmogus turi
dar ir nedidelį sodo namelį, negi jis bus suinteresuotas už jį mokėti mokestį?
Tokiu atveju žmogus perrašys namelį anūkui, ir valstybė vėl nieko negaus“, –
aiškina V. Zabilius.
„Dauguma
valstybių yra įvedusios nekilnojamojo turto mokestį, tačiau jis dažniausiai yra
visuotinis, neskirstant nekilnojamo turto į „pigų“ ir „brangų“, – sako LNTAA
prezidentas.
V. Zabiliaus įsitikinimu, lėšos, surinktos
įvedus nekilnojamojo turto mokestį, turėtų patekti į savivaldybių biudžetus ir
turi būti skirtos daugiabučių kiemų, gatvių ir aplinkos tvarkymui, miesto
inžinerinių tinklų plėtrai ar renovavimui. Tačiau jo įvedimas turi sutapti su
nekilnojamojo turto rinkos atsigavimu, o ne būti dar viena vinimi, įkalta į
nekilnojamojo turto rinkos karstą.